Kategorijų arhyvas: Et cetera

Apie prezidentizmą ir parlamentarizmą

Autorius: A.V. Temos: Et cetera Įrašo data: 2010 01 24

Sulaukiau štai tokio netikėto laiško:

Sveiki,

Rašo Jums MRUNI Teisės ir muitinės veiklos studentė. Perskaičiau Jūsų parašytus straipsnius ir pagalvojau, kad Jūs galėtumėte man padėti atsakyti į dominanti mane klausimą. Kokie Jūsų manymui būtu padariniai (pliusai ir minusai) jeigu Lietuvoje įsikurtų grynai prezidentinis arba tik parlamentinis valdymas.

Ačiū

Kadangi ši tema yra viena iš tų, kuriomis labai domiuosi, tad nutariau atsakyti šiek tiek plačiau.

Valstybės valdymo modelio (parlamentinio, prezidentinio ar pusiau prezidentinio) pasirinkimas labiausiai priklauso nuo valstybės politinės tradicijos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę galėjome pasirinkti bet kurį iš šių modelių ir visi jie būtų kėlę vienodą kiekį problemų, nes tuo metu iš esmės neturėjome demokratiškos politikos tradicijos. Kuo ilgiau egzsistuojame, kaip demokratiška valstybė, tuo labiau stiprėja mūsų politinė tradicija. Tai reiškia, kad per ilgą laiką prigyja bet kuris valstybės valdymo modelis, o tada jo keitimas atneša daugiau žalos nei naudos. Pakeitus modelį iš esmės vėl grįžtama į ten, nuo ko buvo pradėta. Skaityti toliau… »

5 Komentarai

Mano nuotykiai Kaliningrade

Autorius: A.V. Temos: Et cetera Įrašo data: 2009 10 04


VILNIUS – Rugsėjo 30 d. 10:34 traukiniu Maskva-Kaliningradas pajudame paskutinės šio traukinio maršruto stotelės link. Mūsų tikslas – tarptautinė jaunimo konferencija apie jaunimo verslumą, bendradarbiavimą ir turizmą. Tema įdomi, dar įdomesnė renginio vieta – Kalinigradas – arčiausiai Lietuvos esanti, labiausiai į vakarus nutolusi, Rusijos apskritis. Dažnai girdima, bet dar mažiau pažinta.

Komentarų nėra

Citata apie bendruomenę ir laisvę

Autorius: A.V. Temos: Et cetera Įrašo data: 2009 09 21

Skaitau nuostabią Alexis de Tocgueville knygą “Apie demokratiją Amerikoje”. Tai žymiausias šio XIX a. Prancūzijos mąstytojo veikalų, labai plačiai ir giliai analizuojantis to meto Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės ir valstybės sanklodą, teisinę sistemą, kultūrą, politinę mintį ir paprastų žmonių gyvenimą. Šis kūrinys yra puikus filosofinis veikalas, kurį savo bibliotekoje privalo turėti kiekvienas nuoširdus konservatorius.

Beskaitydamas radau labai įdomią dalį apie bendruomenes ir bendruomeninę laisvę. Tai yra įvadinis žodis prieš analizuojant JAV bendruomenes. Įdomu tai, kad šios autoriaus įžvalgos tinka ne tik tam laikmečiui, apie kurį jis rašo, bet ir visiškai atitinka dabartinių visuomenių problematiką:

Bendruomenė – vienintelis toks gyvastingas sambūris: visur, kur buriasi žmonės, jie savaime sudaro bendruomenę.


Bendruomeninė sandara būdinga visoms tautom, kad ir kokie būtų jų papročiai ar įstatymai; žmogus kuria karalystes ir respublikas; bendruomenės atrodo lyg paties Dievo rankų kūrinys. Bet nors bendruomenė atsirado drauge su žmogumi, bendruomeninė laisvė – retas ir netvarus dalykas. Tauta visada gali telkti didelius politinius sambūrius, nes joje paprastai yra pakankamai žmonių, kurių išlavintas protas tam tikru mastu atsiriboja nuo kasdienių gyvenimo reikalų. Bendruomenė sudaryta iš tamsuolių, dažnai atsisakančių įstatymų leidėjo paslaugų. Plečiantis tautų švietimui, veikiau daugėja, negu mažėja sunkumų, susijusių su bendruomenių nepriklausomybės įtvirtinimu. Tikrai civilizuota visuomenė vargiai pakenčia bandymus įtvirtinti bendruomeninę laisvę; ji piktinasi galybe klaidų ir nusivilia sėkme gerokai anksčiau, negu pasiekiama galutinių rezultatų.

Iš visų laisvės formų sunkiausiai įtvirtinama yra bendruomeninė laisvė ir sykiu ji labiausiai valdžios pasikėsinimų pažeidžiama. Paliktos likimo valiai, bendruomeninės institucijos visai neįstengtų priešintis sumaniai ir stipriai vyriausybei; kad galėtų sėkmingai gintis, jos turi būti visapusiškai išsivysčiusios ir perėmusios tautos idėjas ir papročius. Tad kol bendruomeninė laisvė nėra įsismelkusi į papročius, ją sunaikinti labai lengva, o įsismelkti į papročius ji gali tik tada, kai bus ilgai gyvavusi įstatymų įteisinta.

Taigi bendruomeninė laisvė nėra, taip sakant, žmogaus pastangų vaisius. Todėl dirbtinai įdiegti ją retai tepavyksta; veikiau ji atsiranda pati savaime. Ji beveik slapčia bręsta puslaukinės visuomenės gelmėse. Ir tik tolydžio veikiant įstatymams ir papročiams, aplinkybėms, o ypač laikui, pavyksta ją galop įtvirtinti. Iš visų žemyninės Europos tautų, galima sakyti, nėra nė vienos, kuri žinotų, kas yra bendruomeninė laisvė.

Šiaip ar taip, laisvų tautų galia slypi bendruomenėje. Bendruomeninės institucijos tautų laisvei reikalingos taip pat, kaip pradinės mokyklos – mokslui; jos daro laisvę prieinamą žmonėms, moko žmones ramiai ja mėgautis ir pratina ja naudotis. Neturėdama bendruomeninių institucijų, tauta gali susikurti laisvės nevaržančią valdžią, bet jei svetima laisvės dvasia. Trumpalaikės aistros, vienadieniai interesai, aplinkybių sutapimas gali jai sukurti tik nepriklausomybės regimybę, tačiau visuomenės viduje glūdintis despotizmas vėl anksčiau ar vėliau išsiveržia į paviršių.

Alexis de Tocqueville “Apie demokratiją Amerikoje”
V SKYRIUS, Amerikos bendruomenių sistema, psl.: 70-71

Komentarų nėra