Apie nihilizmą ir gyventojų interesų nepaisymą Marijampolėje
Autorius: A.V. Temos: Marijampolė Įrašo data: 2010 02 03
Esate politikas? Turite neparankų pavaldinį? Gal jis atsisako agituoti už jus per rinkimus? O gal į jo vietą norite pasodinti jūsų sielai artimesnį biurokratą? Tačiau nežinote, kaip tokį „nedorėlį“ pašalinti? Nenusiminkite. Nuo šiol pasimokyti galite iš Marijampolės savivaldybės valdančiųjų. Kaip? Tuojau išsiaiškinsime.
2009-ųjų pabaigoje Marijampolės savivaldybėje netikėtai iškilo idėja, kad taupymo sumetimais reikėtų sujungti Marijampolės savivaldybės miestiškąsias Narto ir Mokolų seniūnijas. Abiejose dirba po du valdininkus – seniūnas ir specialistas. Narto seniūnija aptarnauja 16 tūkst., o Mokolų – 12 tūkst. Marijampolės miesto gyventojų. Abiejų šių seniūnijų biudžetai yra menki, didžiąją jų dalį sudaro seniūno ir jam padedančio žmogaus atlyginimai. Tiesa, jie taip pat nėra įspūdingi. Visgi užsimota savivaldybės taupymo programą pradėti įgyvendinti būtent nuo seniūnijų. Kaip norėtųsi ištarti žodį „puiku“, nes gyvendama su tokiu praskolintu biudžetu ir išpūsta administracija, mūsų savivaldybė eina tik vieninteliu – bankroto – keliu. Tačiau, kai pradedi domėtis šia istorija, apima kažkokia negera nuojauta. Skaityti toliau… »
Apie prezidentizmą ir parlamentarizmą
Sulaukiau štai tokio netikėto laiško:
Sveiki,
Rašo Jums MRUNI Teisės ir muitinės veiklos studentė. Perskaičiau Jūsų parašytus straipsnius ir pagalvojau, kad Jūs galėtumėte man padėti atsakyti į dominanti mane klausimą. Kokie Jūsų manymui būtu padariniai (pliusai ir minusai) jeigu Lietuvoje įsikurtų grynai prezidentinis arba tik parlamentinis valdymas.
Ačiū
Kadangi ši tema yra viena iš tų, kuriomis labai domiuosi, tad nutariau atsakyti šiek tiek plačiau.
Valstybės valdymo modelio (parlamentinio, prezidentinio ar pusiau prezidentinio) pasirinkimas labiausiai priklauso nuo valstybės politinės tradicijos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę galėjome pasirinkti bet kurį iš šių modelių ir visi jie būtų kėlę vienodą kiekį problemų, nes tuo metu iš esmės neturėjome demokratiškos politikos tradicijos. Kuo ilgiau egzsistuojame, kaip demokratiška valstybė, tuo labiau stiprėja mūsų politinė tradicija. Tai reiškia, kad per ilgą laiką prigyja bet kuris valstybės valdymo modelis, o tada jo keitimas atneša daugiau žalos nei naudos. Pakeitus modelį iš esmės vėl grįžtama į ten, nuo ko buvo pradėta. Skaityti toliau… »
Dvi JAV užsienio politikos galios ir naujas frontas Jemene
Ilgai planavau parašyti ką nors, ką galėčiau įkelti į mano kolegų kuriamą tinklaraštį www.politologas.lt. Ir štai po gana ilgų apmąstymų parašiau šį straipsnį apie JAV užsienio politiką.
Dar ne iki galo nurimus aistroms, kurios kilo dėl praėjusių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną tik dėl keleivių drąsos neįvykusio teroro akto prieš amerikiečių bendrovės keleivinį oro lainerį, tarptautinėje bendruomenėje puse lūpų pradėta kalbėti apie naują JAV kovos su terorizmu frontą Artimuosiuose Rytuose – Jemeną. Nors kalbama apie „frontą“ ir „karą su terorizmu“, reiktų pastebėti, kad bent jau artimiausiu metu Artimuosiuose Rytuose dar vienas karinis konfliktas, panašus į 2001 ir 2003 m. prasidėjusias karines kampanijas Afganistane bei Irake, greičiausiai neįsižiebs. Labiau panašu, kad Barackui Obamai, 2009-aisiais JAV užsienio ir saugumo politikai skyrusiam tik antraplanį vaidmenį, 2010 m. teks šias politikos sritis grąžinti į didžiąją sceną. Akivaizdu ir tai, kad iššūkiai neaplenks ir Jungtinių Valstijų Valstybės sekretorės Hillary Clinton, kuriai taip pat teks paplušėti, siekiant įrodyti savo ryžtą ir sugebėjimą veikti tarptautinėje aplinkoje, kasdien vis mažiau veikiamoje B. Obamos „magijos“. Ir vien turistinių kelionių po Artimųjų Rytų sostines čia nebeužteks. Po, užsienio ir saugumo politikos kontekste, ganėtinai vangių 2009-ųjų, šiais metais JAV prezidento administracijai teks žymiai daugiau darbo, o jos dėmesys pasauliniams reikalams turės būti kur kas didesnis. Skaityti toliau… »
